Punktų sąrašas

Nepradėk šnekų su pagunda. Leisk man pakartoti: turėk drąsos pabėgti ir tvirtybės neflirtuoti su savo silpnybe, klausdamas savęs, kiek toli gali nueiti. Nutrauk tai be jokių nuolaidų!

Beatus vir qui suffert tentationem… – Palaimintas, kuris ištveria išmėginimą, nes išmėgintas jis gaus gyvenimo vainiką.

Argi neprisipildo širdis džiaugsmo, patyrus, kad šis vidinis sportas – niekada neišsenkantis ramybės šaltinis?

„Argi įmanoma, – klausi atmetęs pagundą, – argi įmanoma, Viešpatie, kad aš būčiau… tas kitas?“

Šventas tyrumas – kūno nuolankumas! Tu prašei Viešpaties septynių užraktų savo širdžiai. Patariu tau prašyti septynių užraktų savo širdžiai, taip pat aštuoniasdešimt apdairumo metų savo jaunystei…

Be to, budėk…, nes kibirkštis greičiau užgesinama negu gaisras; spruk…, nes čia esama bjauraus bailumo būti „drąsiam“; nevaikščiok išpūtęs akis…, nes tai rodo ne pabudusios sielos, o tik šėtono užmačias.

Tačiau visas šis žmogiškasis stropumas su marinimusi, ašutine, atgailos rimbu ir pasninku tiek nedaug vertas be tavęs, mano Dieve!

Savanoriškai priėmus dialogą, pagunda atima sielos ramybę taip pat, kaip netyrumas, kuriam pritariama, panaikina malonę.