Punktų sąrašas

Kliūtys?.. Kartais jų būna. Tačiau kartais tu pats jas pramanai dėl patogumo ar iš bailumo. Kaip mikliai velnias pakiša šių pravarčių pretekstų nedirbti!.. Jis juk gerai žino, kad tinginystė – visų ydų motina.

Tu nuolat plėtoji veiklą. Tačiau nesilaikai tvarkos, todėl tau ir pristinga veiksmingumo. Man tu primeni vieną žmogų, apie kurį atsiliepė labai autoritetingas asmuo. Norėjau pagirti pavaldinį viršininko akivaizdoje, todėl tariau: „Kiek daug jis dirba!“ Man buvo atsakyta: „Geriau sakytumėte, kiek daug jis kruta!..“

Tu nuolat plėtoji bergždžią veiklą … Kiek daug tu kruti!

Norėdamas sumenkinti kito žmogaus darbo svarbą, tu sušnibždėjai: „Jis nieko daugiau nenuveikė, tik atliko savo pareigą.“

O aš pridūriau: „Ar tau tai atrodo maža?..“ Dėl to, kad atliekame savo pareigą, Viešpats dovanoja mums dangaus laimę: Euge serve bone et fidelis… intra in gaudium Domini tui – Puiku, šaunusis ir ištikimasis tarne, eikš į amžinąjį džiaugsmą!

Viešpaties garbinimas „kiekvieną akimirką“ – Jo teisė ir mūsų pareiga. Tad, veltui leisdami laiką, iš Dievo atimame šlovę.

Tu žinai, kad darbas skubus ir kad patogumui skiriamas laikas atimamas iš Dievo šlovės. Tad ko gi lauki ir sąžiningai neišnaudoji kiekvienos akimirkos?

Be to, patariu pamąstyti, ar per dieną atliekančios minutės, kurias sudėjus susidarytų valandos, neatsiranda iš tavo netvarkos ir nerangumo.

Liūdesys ir nerimas proporcingi prarastam laikui. Jausdamas šventą nekantrumą išnaudoti kiekvieną minutę, tu prisipildysi džiaugsmo ir ramybės, nes nebegalvosi apie save.

Rūpesčiai?.. „Aš neturiu rūpesčių,– pasakiau tau, – nes labai užsiėmęs.“¹

Tu pereini kritinį tarpsnį: tam tikra neaiški baimė, sunkumai pritaikant gyvenimo planą, varginantis darbas, nes nebepakanka dvidešimt keturių valandų per parą visiems įsipareigojimams atlikti…

Ar bandei laikytis apaštalo patarimo: „Viskas tebūna daroma padoriai ir tvarkingai“? Kitaip tariant, Dievo akivaizdoje, su Juo, per Jį ir tik Jam.

Skirstydamas savo laiką, turi pagalvoti ir apie tai, kaip išnaudoti netikėtai atsiradusias laisvas valandėles.

Poilsį visada laikiau atsitraukimu nuo kasdienių darbų ir niekada – dykinėjimo dienomis.

Ilsėtis reiškia gaivintis, kaupti jėgas, idealus, planus… Trumpai tariant, tai reiškia pakeisti užsiėmimą, kad paskui galėtum grįžti prie įprastinio darbo su nauju užsidegimu.

Dabar, kai turi daug ką nuveikti, dingo visos „tavo problemos“… Pripažink, kad nusprendus dirbti Jam, jau nebelieka laiko galvoti apie savanaudiškus interesus.

Svarbiausia – ne skubiai vykdyti savo įsipareigojimus, o laiku juos užbaigti be pertraukos, Dievo žingsniu.