Punktų sąrašas

Darbas – pirminis žmogaus pašaukimas, tai Dievo palaiminimas, ir apgailėtinai klysta laikantys jį bausme.

Viešpats, geriausias tėvas, pirmąjį žmogų įkurdino rojuje, ut operaretur – idant jis dirbtų.

Studijos, darbas – neišvengiamos kiekvieno krikščionio pareigos; tai priemonės apsiginti nuo Bažnyčios priešų ir patraukti savo profesiniu prestižu daugelį kitų sielų, kurios, būdamos geros, kovoja pavieniui. Tai esmingiausias ginklas norinčiam būti apaštalu pasaulyje.

Prašau Dievo, kad pavyzdžiu tau taptų taip pat Jėzaus paauglystė bei jaunystė ir tada, kai Jis ginčijosi su šventyklos mokytojais, ir tada, kai dirbo Juozapo dirbtuvėje.

Trisdešimt treji Jėzaus metai!… Trisdešimt jų praėjo tyloje ir nežinomybėje, Jam paklūstant ir dirbant…

Tas vaikinukas rašė man: „Mano idealas toks didelis, kad jį sutalpintų nebent jūra.“ Atsakiau jam: „O tabernakulis – toks „mažas“? O „paprasta“ Nazareto dirbtuvė?“

Kasdienių dalykų didybėje mūsų laukia Jis!

Dievo akivaizdoje joks užsiėmimas savaime nei didelis, nei mažas. Viskas įgyja meilės, su kuria jis atliekamas, vertę.

Mane įtikino mūsų draugas kunigas. Kalbėdamas apie apaštališkąjį darbą, jis patikino man, kad nėra nesvarbių užsiėmimų. „Po šiuo rožių pilnu lauku, – sakė jis, – slypi tylios pastangos daugelio sielų, savo darbu ir malda, savo malda ir darbu pelniusių viską apvaisinantį gausų malonių lietų iš dangaus.“