Punktų sąrašas

Tu irgi turi profesinį pašaukimą, kuris tave akstina. Tai va, šis akstinas yra kabliukas žmonėms žvejoti.

Tad išgrynink intenciją ir kiek tik galėdamas nuolat stiprink savo profesinį prestižą, taip tarnaudamas Dievui ir sieloms. Viešpats ir į tai deda viltis.

Klausei, ką gali paaukoti Viešpačiui. Atsakymo man nereikia ilgai svarstyti: aukok tą pat, ką ir visada, tik geriau užbaigęs, pagražinęs meile, skatinančia daugiau galvoti apie Jį ir mažiau apie save.

Svarbu, kad grumiesi, kad paremi pečiu… Vis dėlto profesinius reikalus palik jų vietoje; tai tik priemonės tikslui pasiekti; niekada nevalia jų laikyti svarbiausiu dalyku.

Kiek kartų profesionalitas sutrukdo vienytis su Dievu!

Atleisk už įkyrumą, bet įrankis, priemonė neturi virsti tikslu. Antai, jei kauptukas, užuot svėręs kaip paprastai, svertų pusę centnerio, žemdirbys tokiu įrankiu negalėtų kaupti ir visą energiją išeikvotų jį tampydamas, o sėkla, taip ir neįsikerojusi, liktų nenaudinga.

Visada atsitinka tas pat: dirbančiam, nors jo veikla ir būtų labai tiesi bei tyra, nesunku sukelti pavydą, įtarumą, nepatiklumą… Užimdamas vadovaujantį postą, atmink, kad kieno nors nuogąstavimų dėl konkretaus kolegos nepakanka, kad būtų galima atsisakyti „įtariamojo“; veikiau tai rodo, kad jis gali būti naudingas didesniuose užmojuose.

Mokytis būtina … Tačiau to dar nepakanka.

Kas nutiks tam, kuris žudosi, penėdamas savo egoizmą, arba tam, kuris nesiekia nieko kito, kaip tik užsitikrinti ramybę keleriems metams?

Mokytis reikia… norint laimėti pasaulį ir užkariauti jį Dievui. Tad didinkime savo pastangas, rūpindamiesi, kad atliekamas darbas virstų susitikimu su Viešpačiu ir taptų pagrindu kitiems, ateityje eisiantiems mūsų keliu…

Taip mokymasis taps malda.

Nekantrus ir netvarkingas rūpestis dėl profesinės karijeros gali dangstyti savimeilę „tarnavimo sieloms“ dingstimi. Melagingai – būtent taip – prasimanome pasiteisinimą, esą mes negalį pražiopsoti tam tikros konjunktūros, tam tikrų palankių aplinkybių…

Nukreipk savo žvilgsnį į Jėzų, Jis yra Kelias. Pridengtaisiais Jo gyvenimo metais irgi būdavo tinkama konjunktūra ir „labai palankių“ aplinkybių anksčiau pradėti viešąją veiklą. Pavyzdžiui, dvylikos metų, Įstatymo žinovams stebintis Jo klausimais ir atsakymais… Tačiau Jėzus Kristus vykdo Tėvo valią ir laukia; Jis paklūsta!

Neprarasdamas švento siekio visą pasaulį atvesti pas Dievą, peršantis tokioms iniciatyvoms – galbūt norui dezertyruoti, – atmink, kad kol Viešpats nepaprašys ko kita, tau irgi dera paklusti ir imtis nežinomo, visiškai paprasto darbo; Jis turi savo laiką ir savo kelius.