Punktų sąrašas

Darbo heroizmas – baigti kiekvieną užduotį.

Kartoju, kad įprastinio darbo paprastume, monotoniškose kasdienybės smulkmenose tu turi atrasti nuo daugelio paslėptą didybės ir naujumo paslaptį – Meilę.

Tas stultorum infinitus est numerus, begalinis skaičius kvailių, apie kurį skaitome Šventajame Rašte, regis, kasdien vis didėja. Įvairiausiose vietose, netikėčiausiose situacijose, prisidengę pareigų teikiamu prestižu ar net „dorybėmis“ – kiek kartų tau tenka patirti kvailystes ir sveiko proto stoką!

Tačiau aš nesuprantu, kaip galima prarasti antgamtinį gyvenimo pojūtį ir likti abejingam; labai jau prasta tavo vidinė būsena, jei dėl žmogiškųjų priežasčių pakenti šias situacijas ir neturi kitos išeities, kaip pakęsti.

Nepadėdamas jiems atrasti kelio per atsakingą ir gerai atliekamą – pašventintą! – darbą, tampi tokiu pat kvailiu, kaip ir jie, arba jų bendrininku.

Kliūtys?.. Kartais jų būna. Tačiau kartais tu pats jas pramanai dėl patogumo ar iš bailumo. Kaip mikliai velnias pakiša šių pravarčių pretekstų nedirbti!.. Jis juk gerai žino, kad tinginystė – visų ydų motina.

Rūpesčiai?.. „Aš neturiu rūpesčių,– pasakiau tau, – nes labai užsiėmęs.“¹

Dabar, kai turi daug ką nuveikti, dingo visos „tavo problemos“… Pripažink, kad nusprendus dirbti Jam, jau nebelieka laiko galvoti apie savanaudiškus interesus.

Dirbti su džiaugsmu nereiškia dirbti „linksmai“, paviršutiniškai, tarsi atsikratant varginančios naštos…

Pasistenk, kad lengvapėdiškumas ar vėjavaikiškumas nenuvertintų tavo pastangų, ir galiausiai tu stotum prieš Dievą ne tuščiomis rankomis.

Tu išsigąsti sunkumų ir atsitrauki. Žinai, kokią išvadą galima daryti iš tavo elgesio? Patogumas, patogumas ir patogumas!

Sakei esąs pasiryžęs eikvotis, ir eikvotis nesitausodamas, bet pasilieki didvyrio pameistriu. Veik brandžiai!

Pažinęs, kiek daug žmonių didvyriškai gyvena Dievui, nepalikdami savo darbo vietos, priėjau išvadą, kad katalikui dirbti reiškia ne atlikti, o mylėti, mielai ir visada pranokti save pareiga ir auka.