Punktų sąrašas

Tu pradėjai žvaliai, ryžtingai. Tačiau pamažu tavo polėkis ėmė slopti…, o galiausiai tu užsisklęsi savo varganame kiaute, jei ir toliau siaurinsi savo akiratį.

Turi kaskart vis labiau plėsti savo širdį apaštalavimo troškimu, nes iš šimto sielų mus domina šimtas.

Įvairių tautų, visokių rasių, labai skirtingų aplinkų ir profesijų žmonės… Kalbėdamasis su jais apie Dievą, tu jauti žmogišką ir antgamtinę savo kaip apaštalo pašaukimo vertę. Tarsi iš naujo tikrovėje išgyventum Viešpaties mokinių pirmojo skelbimo stebuklą; svetima kalba ištartus sakinius, rodančius naująjį kelią, kiekvienas išgirdo širdies gilumoje savo kalba. Ir tavo mintyse naujai atgyja scena, kurioje „partai, medai ir elamitai“ laimingai priartėja prie Dievo.

Sutikusieji Kristų negali užsisklęsti savo aplinkoje; liūdna būtų dėl tokio susimenkinimo! Jie turi išsiskleisti lyg vėduoklė, kad galėtų pasiekti visas sielas. Kiekvienas turi suburti – ir plėsti – draugų ratą, kurį galėtų veikti savo profesiniu prestižu, elgesiu, draugyste, idant per tą prestižą, elgesį, draugystę juos veiktų Kristus.

Privertei mane nusišypsoti, nes labai gerai suprantu tave, sakantį: „Man kelia entuziazmą galimybė vykti į naujas žemes, pralaužti spragą, galbūt labai toli… Reikėtų išsiaiškinti, ar nėra žmonių Mėnulyje.“

Meldžiu Viešpatį didinti šį apaštališkąjį įkarštį.

„Teisaus nepasitenkinimo keliu“ ėjo ir eina masės.

Skaudu…, bet kiek nepatenkintųjų sukūrėme tarp vargstančių dvasiškai ar materialiai!

Reikia vėl grąžinti Kristų vargšams ir nuolankiesiems; kaip tik su jais Jam ir mieliausia.

Venk sektantiškumo, prieštaraujančio ištikimam bendradarbiavimui.

Natūralumas neturi nieko bendra su storžieviškumu nei su nevalyvumu, nei su parodomuoju varguoliškumu, nei su blogu išsiauklėjimu.

Kai kas stengiasi susiaurinti tarnystę Dievui iki darbo su vargo ir, atsiprašant, utėlių pasauliu. Šis darbas yra ir bus reikalingas bei įstabus; bet nejaugi pasilikę tik čia ir dar palikę didžiąją daugumą sielų, mes nepaisysime jų net ištraukę skurstančius iš vargo?

Patikėk, kad apaštalavimas, katekezė paprastai turi būti kapiliarai, susiejantys vieną su kita, kiekvieną tikintįjį – su jo artimiausiu bendražygiu.

Mums, Dievo vaikams, svarbios visos sielos, nes mums svarbi kiekviena siela.