Punktų sąrašas

Esama tokių, kurie, kalbėdami apie Dievą ar apaštalavimą, tarsi jaučia būtinybę teisintis. Matyt, jie neatrado žmogiškųjų dorybių vertės, be to, apimti iškreiptos dvasios ir bailumo.

Nesielk kaip tie, kurie išsigąsta priešo, stipraus tik savo „agresyviu balsu“.

Nebūkite ribotos sielos, nesubrendę vyrai ar moterys, trumparegiai, nesugebantys aprėpti mūsų antgamtinio krikščioniško Dievo vaikų horizonto. Dievas ir drąsa!

Drąsa – nei neapdairumas, nei beatodairiškas nutrūktgalviškumas, nei paprastas įžūlumas.

Drąsa – tai tvirtumas, viena iš pagrindinių dorybių, būtinų sielos gyvenimui.

Apsisprendei veikiau apmąstymu, negu įkarščiu ir entuziazmu. Nebuvo vietos jausmams, nors troškai jų patirti; atsidavei įsitikinęs, kad to nori Dievas.

Ir nuo tos akimirkos „nebejautei“ jokios rimtos abejonės; vietoj to – giedras, ramus džiaugsmas, kartais besiliejantis per kraštus. Taip Dievas atsilygina už narsius meilės poelgius.

Ramybės! Drąsos!

Šiomis dorybėmis ir triuškink abejingųjų, baikštuolių, išdavikų penktąją koloną.

Būk drąsus savo maldoje, ir Viešpats tave iš pesimisto pavers optimistu, iš drovaus – ryžtingu, iš silpnadvasio – tikėjimo žmogumi, apaštalu!

Nori gyventi šventa drąsa, kad pasiektum, jog per tave veiktų Dievas? Kreipkis į Mariją, ir ji taip lydės tave nuolankumo keliu, kad, susidūręs su žmogaus protui neįmanomais dalykais, tu sugebėsi atsakyti fiat! – tebūnie! – žodžiu, jungiančiu žemę su dangumi.