Punktų sąrašas

Malonė paprastai veikia laipsniškai, kaip gamta. Mes negalime patys paskubinti malonės veikimo, bet, Dievui mums jos suteikiant, turime rengti dirvą ir bendradarbiauti, kiek tai priklauso nuo mūsų.

Reikia siekti, kad sielos taikytųsi labai aukštai, pastūmėti jas Kristaus idealo link, privesti prie galutinių padarinių be jokių sušvelninimų ir dviprasmybių, nepamirštant, kad šventumas pirmiausia – ne rankų darbas. Paprastai malonė turi savo laiką ir nemėgsta prievartos.

Skatink savo šventą nekantrumą…, bet neprarask kantrybės.

Klausi, ar atsiliepimas į dieviškąją malonę – teisingumo ar dosnumo dalykas?

Tai Meilės dalykas!

Viešpats pasėjo tavo sieloje gerą sėklą. Šiai amžinojo gyvenimo sėjai jis pasinaudojo galinga priemone – malda, nes nepaneigsi, jog daugelį kartų tau būnant priešais tabernakulį, veidu į veidą, Jis davė tau išgirsti sielos gelmėje, kad norėtų tavęs sau, kad turėtum viską palikti… Jei šiandien tai neigi, esi niekingas išdavikas, o jei buvai pamiršęs, tai nedėkingas.

Taip pat neabejok, kaip neabejojai iki šiol, kad Jis panaudojo tavo vadovo antgamtinio pobūdžio patarimus ir užuominas, šiam atkakliai kartojant žodžius, kurių tau nedera praleisti pro ausis; o iš pat pradžių – vis tam, kad pasėtų gerą sėklą tavo sieloje – Jis pasinaudojo tuo tauriu, nuoširdžiu draugu, kuris tau sako tvirtas tiesas, kupinas Dievo meilės.

Tačiau su naivoka nuostaba tu atradai, kad priešas tavo sieloje pasėjo raugių. Ir tebesėja, kol tu patogiai miegi ir atsipalaiduoji savo vidiniame gyvenime. Tik dėl to ir ne dėl ko kito tu randi savo sieloje kibių lengvabūdiškumo augalų, kaip kartais atrodo, tuoj nustelbsiančių gautąją gerų kviečių sėklą …

Išrauk juos vienu mostu! Tau pakanka Dievo malonės. Nebijok, kad liks tuščia vieta, žaizda… Viešpats čia pasės naują sėklą: Dievo meilę, broliškąją meilę, apaštalavimo troškimus… Po kurio laiko nebeliks nė menkiausio raugių pėdsako, jei tik dabar, laiku, išrausi jas su šaknimis, arba, negana to, nemiegosi ir visą naktį saugosi savo lauką.