Punktų sąrašas
Ar grįš Viešpats uždegti mano sielos?.. Tavo galva ir giliai slypintis neaiškus troškimas (o gal tai viltis?) įtikinėja, kad taip… Kita vertus, širdis ir valia, vienos pertekus, o kitos pristigus, viską nudažo paralyžiuojančia ir sustirusia melancholija, tarsi vypsnys, tarsi karti pašaipa.
Klausykis Šventosios Dvasios pažado: „Dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks. Mano teisusis gyvens tikėjimu.“
Žiūrėk, kokių beprasmiškų dingsčių tau pakiša priešas, kad tik mestum maldą: „Man trūksta laiko“ – o tu nuolat jį švaistai; „Tai ne man“; „Mano širdis sausa“…
Maldos esmė – ne kalbėti ar jausti, o mylėti. Tačiau myli, tikrai stengdamasis kai ką pasakyti Viešpačiui, nors nieko ir nepasakytum.
Matydamas, jog tavo širdis sausa, nejautri, jog nežinai, ką sakyti, su pasitikėjimu kreipkis į Mergelę. Sakyk jai: „Mano Skaisčiausioji Motina, užtark mane!“
Jei šauksiesi jos su tikėjimu, ji padarys, kad ir šios sausros viduryje galėtum mėgautis Dievo artumu.
Kai sieloje tamsu, kai ji akla ir nerami, reikia kaip Bartimiejui eiti į Šviesą. Kartok, šauk, reikalauk vis primygtiniau: Domine, ut videam! – Viešpatie, kad praregėčiau!.. Ir nušvs diena tavo akims, ir galėsi džiaugtis Jo suteiktąja šviesa.
Dokumentas atspausdintas https://escriva.org/lt/book-subject/surco/74533/ (2025-11-03)