Punktų sąrašas
Malda kartais plėtojasi mąsliai, rečiau ji kupina įkarščio, o turbūt dažnai – sausa, sausa, sausa… Tačiau svarbu, kad tu, Dievo padedamas, nenusivili.
Pagalvok apie sargyboje stovintį sargybinį; jis nežino, ar karalius arba valstybės vadovas yra rūmuose; jam nesakoma, ką veikia pirmasis asmuo, ir daugeliu atvejų šis nė nežino, kas jį saugo.
Mūsų Dievas visiškai nepanašus: Jis gyvena ten, kur gyveni tu, Jis rūpinasi tavimi, pažįsta tave ir žino tavo slapčiausias mintis… Nepamiršk maldos sargybos!
Kartais tu leidi reikštis savo blogam charakteriui, ne sykį pasižyminčiam kvailu šiurkštumu. Kitais kartais nesistengi papuošti savo širdį ir galvą, kad taptų jaukiu būstu Švenčiausiajai Trejybei… Ir viskas baigiasi tuo, jog lieki gana toli nuo Jėzaus, kurį menkai pažįsti…
Taip tu niekada neturėsi vidinio gyvenimo.
Viešpats pasėjo tavo sieloje gerą sėklą. Šiai amžinojo gyvenimo sėjai jis pasinaudojo galinga priemone – malda, nes nepaneigsi, jog daugelį kartų tau būnant priešais tabernakulį, veidu į veidą, Jis davė tau išgirsti sielos gelmėje, kad norėtų tavęs sau, kad turėtum viską palikti… Jei šiandien tai neigi, esi niekingas išdavikas, o jei buvai pamiršęs, tai nedėkingas.
Taip pat neabejok, kaip neabejojai iki šiol, kad Jis panaudojo tavo vadovo antgamtinio pobūdžio patarimus ir užuominas, šiam atkakliai kartojant žodžius, kurių tau nedera praleisti pro ausis; o iš pat pradžių – vis tam, kad pasėtų gerą sėklą tavo sieloje – Jis pasinaudojo tuo tauriu, nuoširdžiu draugu, kuris tau sako tvirtas tiesas, kupinas Dievo meilės.
Tačiau su naivoka nuostaba tu atradai, kad priešas tavo sieloje pasėjo raugių. Ir tebesėja, kol tu patogiai miegi ir atsipalaiduoji savo vidiniame gyvenime. Tik dėl to ir ne dėl ko kito tu randi savo sieloje kibių lengvabūdiškumo augalų, kaip kartais atrodo, tuoj nustelbsiančių gautąją gerų kviečių sėklą …
Išrauk juos vienu mostu! Tau pakanka Dievo malonės. Nebijok, kad liks tuščia vieta, žaizda… Viešpats čia pasės naują sėklą: Dievo meilę, broliškąją meilę, apaštalavimo troškimus… Po kurio laiko nebeliks nė menkiausio raugių pėdsako, jei tik dabar, laiku, išrausi jas su šaknimis, arba, negana to, nemiegosi ir visą naktį saugosi savo lauką.
Labai kenti, matydamas nesąs aukštumoje. Norėtum atlikti daugiau ir veiksmingiau, bet dažnai veiki visiškai lengvapėdiškai arba nesiryžti veikti.
Contra spem, in spem! – Gyvenk tikra viltimi nematydamas jokios vilties. Atsiremk į šią tvirtą uolą, gelbinčią ir skatinančią. Ši įstabi dieviškoji dorybė padrąsins eiti pirmyn, nebijant peržengti ribų, ir neleis sustoti.
Nežiūrėk taip į mane! Taip, puoselėti viltį reiškia stiprinti valią.
Dokumentas atspausdintas https://escriva.org/lt/book-subject/surco/74536/ (2025-11-03)