Punktų sąrašas

Su Dievu, maniau, kiekviena diena man atrodo vis patrauklesnė. Gyvenu „trupinėliais“. Vieną dieną man atrodo nuostabi kokia nors smulkmena, kitą aptinku visą panoramą, apie kurią anksčiau nė nenumaniau… Taip ir nežinau, kas dar nutiks per laiką.

Paskui pastebėjau, kad Jis mane patikina: „Kiekvieną dieną tavo laimė didės, nes vis giliau pasinersi į dieviškąjį nuotykį, į tokią šaunią istoriją, į kurią tave įvėliau. Ir pamatysi – Aš tavęs nepaliksiu.“

Tu pasijunti atsidūręs gana keistoje padėtyje: viena vertus, įbaugintas, žvelgiantis į savo vidų, kita vertus, žvelgdamas aukštyn – tikras, žvalus, ryžtingas.

Nesirūpink, nes tai parodo, kad imi geriau pažinti save ir svarbiausia vis geriau pažįsti Jį.

Pamiršus maldą, iš pradžių gyvenama iš dvasinių atsargų…, o paskui – iš suktumo.

Tau trūksta vidinio gyvenimo, nes į maldą nesudedi saviškių rūpesčių ir uolumo dėl sielų, nes nesistengi matyti aiškiai, pasiryžti konkrečiai ir tai įgyvendinti, nes neturi antgamtinio reggėjimo studijose, darbe, pokalbiuose, bendravime su kitais…

O kaipgi Dievo artumas – tavo maldos padarinys ir apraiška?

Iki šiol nesi perpratęs žinios, kurią mes, krikščionys, perduodame kitiems žmonėms; tai slaptas vidinio gyvenimo žavesys.

Kokį naująjį pasaulį tu jiems pristatai!

Nors ir teigi sekąs Juo, vienaip ar kitaip vis bandai veikti kaip „tu“, pagal „savo“ planus ir vien „savo“ jėgomis. Tačiau Viešpats yra pasakęs: Sine me nihil! – Be Manęs nieko negali padaryti!

Ar esi matęs, kaip sausros metams saugyklose užtvenkiamas vanduo?.. Lygiai taip norėdamas išlyginti savo charakterį, nes to prireikia sunkumų metu, privalai kaupti džiaugsmą, aiškias mintis ir šviesą, kurią tau siunčia Viešpats.

Užgesus pirmojo entuziazmo plykstelėjimui, tamsoje eiti pirmyn darosi sunku. Tačiau pažanga, kuriai prireikia pastangų, yra tvirčiausia. O vėliau, kai mažiausiai to tikiesi, praeis tamsybės ir grįš entuziazmas bei ugnis. Nepasiduok!

Tu vis dar nemyli Viešpaties taip, kaip šykštuolis myli savo turtus, kaip motina – savo vaiką…, tu vis dar labiausiai užsiėmęs savimi ir savo smulkmenomis! Vis dėlto pastebi, kad Jėzus jau būtinas tavo gyvenimui…

Na, o kai visiškai atsiliepsi į Jo kvietimą, Jis bus tau būtinas ir kiekviename veiksme.

Nusprendus būti apsimarinusiam, pagerės tavo vidinis gyvenimas, ir tu būsi kur kas vaisingesnis.