Punktų sąrašas

Švč. Mergelė Marija – beribio atsidavimo Mokytoja. Pameni? Girdamas Ją, Jėzus Kristus sakė: „Kas vykdo mano Tėvo valią, tas / ta yra mano motina!..“

Prašyk šios gerosios Motinos, kad tavo sieloje stiprėtų – meilės ir laisvės galia – jos pavyzdingo kilniadvasiškumo atsakymas: Ecce ancilla Domini! – Štai aš Viešpaties tarnaitė.

Koks džiugus turėjo būti Jėzaus žvilgsnis! Toks pat džiugesys turėjo spindėti iš džiaugsmo netveriančios Jo Motinos akyse – Magnificat anima mea Dominum! – jos siela šlovina Viešpatį, nešiojamą įsčiose ir turėdama šalia savęs.

O, Motina! Mūsų džiaugsmas būti su Juo ir turėti Jį savyje tebūna toks pat, kaip tavo!

Nori gyventi šventa drąsa, kad pasiektum, jog per tave veiktų Dievas? Kreipkis į Mariją, ir ji taip lydės tave nuolankumo keliu, kad, susidūręs su žmogaus protui neįmanomais dalykais, tu sugebėsi atsakyti fiat! – tebūnie! – žodžiu, jungiančiu žemę su dangumi.

Quia respexit humilitatem ancillae suae – Matė savo tarnaitės nusižeminimą…

Kasdien vis labiau įsitikinu, kad tikras nuolankumas – antgamtinis visų dorybių pagrindas!

Kalbėkis su Dievo Motina, kad ji mokytų mus eiti šiuo taku.

Paskelbtas ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus Izraelio gyventojus. Marija ir Juozapas keliauja į Betliejų… Ar nemąstei, jog Viešpats pasinaudojo sąžiningu paklusimu įstatymui, idant išsipildytų pranašystė apie Jį?

Mėk bei gerbk garbingo sambūvio normas ir neabejok, kad tavo ištikimas paklusnumas pareigai irgi padės kitiems atrasti krikščionišką garbingumą, dieviškosios meilės vaisių, ir susitikti Dievą.

Atgręžk akis į Mergelę ir įsižiūrėk, kaip ji gyvena ištikimybės dorybe. Prireikus jos Elzbietai, pasak Evangelijos, ji susiruošia cum festinatione – džiugiai skubėdama. Mokykis!

Kokia miela Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei scena! Marija – kiek kartų tai apmąstėme! – susikaupusi maldoje…, į pokalbį su Dievu ji sudeda visus penkis jutimus ir visas savo galias. Maldoje ji sužino Dievo valią ir per maldą paverčia ją savo gyvenimo išgyvenimu; nepamiršk Mergelės pavyzdžio!

„Laiminga įtikėjusi!“ – sako Elzbieta mūsų Motinai. Vienybė su Dievu, antgamtinis gyvenimas visada apima patrauklų žmogiškųjų dorybių praktikavimą; Marija neša džiaugsmą į savo pusseserės namus, išnešiodama Kristų.

Net Juozapui Marija nepraneša apie joje įgyvendintą Dievo slėpinį. Įpraskime nebūti lengvabūdžiai, tinkama vaga nukreipkime savo linksmybę ir liūdesį, nelaukdami nei pagyrų, nei užuojautos. Deo omnis gloria! – Viskas Dievui!

Mane privertė susimąstyti šiurkštus, bet teisingas Dievo vyro sakinys, stebint anos žmogystos išpuikimą: „Jis dėvi tą patį kailį, kaip ir velnias, būtent puikybę.“

Kaip kontrastas mano sielą apėmė nuoširdus troškimas apsivilkti dorybe, skelbiama Jėzaus Kristaus: Quia mitis sum et humilis corde – Esu romus ir nuolankios širdies – ir patraukusia Švenčiausiosios Trejybės žvilgsnį į Jo bei mūsų Motiną: nuolankumu, pažinimu ir jutimu, jog mes esame niekas.

Tris dienas ir tris naktis Marija ieškojo pasimetusio Sūnaus. Duok, Dieve, kad mudu su tavimi galėtume pasakyti, jog mūsų valia pasitikti Jėzų taip pat nepažįsta poilsio.

Šventajai Šeimai ilsintis, Juozapui pasirodo angelas ir liepia bėgti į Egiptą. Marija ir Juozapas ima Kūdikį ir nedelsdami leidžiasi į kelionę. Jie nemaištauja, nesiteisina, nelaukia nakties pabaigos… Sakyk mūsų Motinai Švenčiausiajai Mergelei Marijai ir mūsų tėvui bei globėjui šventajam Juozapui, kad mes norime tučtuojau pamėgti bet kokią pasyvią atgailą.