Punktų sąrašas

Esama tokių, kurie, kalbėdami apie Dievą ar apaštalavimą, tarsi jaučia būtinybę teisintis. Matyt, jie neatrado žmogiškųjų dorybių vertės, be to, apimti iškreiptos dvasios ir bailumo.

„Jūs tokie linksmi – nesitikėjau“, girdėjau sakant.

Iš toli eina velniškos Kristaus priešų pastangos be atvangos murmėti, kad Dievui atsidavę žmonės yra „apniukę“. Nelaimei, kai kurie, norėdami būti „geri“, aidu atkartoja juos savo „liūdnomis dorybėmis“.

Dėkojame tau, Viešpatie, kad panorai pasikliauti mūsų gyvenimu, laimingai linksmu, idant ištrintum šią klaidingą karikatūrą.

Taip pat prašau, kad mes to nepamirštume.

Gerasis Dievo vaikas turi būti labai žmogiškas. Tačiau ne tiek, kad nusmuktų iki netašyto storžievio.

Jei Viešpats suteikė tau gerą savybę ar gebėjimą, tai ne tik tam, kad ja mėgautumeisi ar puikuotumeisi, bet kad plėtotum su meile tarnaudamas artimui.

Ir kada gi rasi geresnę progą tarnauti, kaip dabar, gyvendamas su šitiek sielų, drauge išgyvenančių tą patį idealą?

Liūdna padėtis žmogaus, turinčio puikių žmogiškųjų dorybių, bet visiškai neturinčio antgamtinės regos, nes tas dorybes lengva panaudoti vien savo tikslais. Pamąstyk apie tai.

„Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas.“

Tebūname tu, aš ir visi mes tikri, jog niekas taip netobulina asmenybės, kaip atsiliepimas į malonę.

Stenkis būti panašus į Švenčiausiąją Mergelę, ir būsi vientisas žmogus.

„Laiminga įtikėjusi!“ – sako Elzbieta mūsų Motinai. Vienybė su Dievu, antgamtinis gyvenimas visada apima patrauklų žmogiškųjų dorybių praktikavimą; Marija neša džiaugsmą į savo pusseserės namus, išnešiodama Kristų.

Iesus Christus, perfectus Deus, perfectus Homo – Jėzus Kristus, tobulas Dievas ir tobulas žmogus.

Daugelis seka Kristumi, apstulbinti Jo dievystės, bet pamiršta Jį kaip žmogų… ir patiria nesėkmę, praktikuodami antgamtines dorybes, nors išoriškai ir būdami perdėtai pamaldūs, nes nieko nedaro, kad įgytų žmogiškųjų dorybių.

Pasižymėjau, ką kalbėjo darbininkas, dalyvavęs tavo surengtame susirinkime, o paskui sužavėtas sakęs: „Niekada nebuvau girdėjęs taip kaip čia kalbant apie kilnumą, garbingumą, prielankumą, dosnumą…“ Ir nustebęs jis padarė išvadą: „Palyginti su kairiųjų ir dešiniųjų materializmu, tai tikra revoliucija!“

Kiekvienai sielai suprantama Jėzaus Kristaus įsteigtoji brolystė; stenkimės neiškraipyti šio mokymo!

Žiūrėk, kaip natūralus veikimo būdas skiriasi nuo antgamtinio. Pirmasis prasideda gerai, bet netrukus ima silpti. Antrasis prasideda taip pat gerai…, bet paskui stengiasi tęstis dar geriau.

Gerai elgtis iš kilnių žmogiškųjų paskatų – nieko blogo. Tačiau… kaip viskas skiriasi, valdant antgamtinėms paskatoms!

Dėkui, mano Jėzau, kad panorai tapti tobulu žmogumi su mylinčia ir mieliausia širdimi, mylinčia iki mirties ir kenčiančia, prisipildančia džiaugsmo ir skausmo, besigėrinčia žmonių keliais ir parodančia į dangų vedantį kelią, didvyriškai paklūstančia pareigai ir besivadovaujančia gailestingumu, budinčia dėl varguolių ir turtuolių, besirūpinančia nusidėjėliais ir teisiaisiais…

Ačiū, mano Jėzau, ir duok mums tokias širdis, kaip Tavo!