Punktų sąrašas

Man patinka šūkis: „Kiekvienas keliautojas tegul toliau eina savo keliu“, parodytu Dievo, ištikimai ir su meile, nors tai ir sunku.

Sakai, kad našta sunki? Ne, tūkstantį kartų ne! Tie įsipareigojimai, kuriuos laisvai prisiėmei, lyg sparnai iškelia tave virš niekingo aistrų purvo.

Argi paukščiai jaučia savo sparnų svorį? Nukirpk juos ir dėk ant svarstyklių lėkštės; jie sveria! Tačiau ar gali paukštis skristi, jei jie nuplėšti? Jam reikia jų, ir jis nejaučia jų sunkumo, nes jie iškelia jį virš kitų kūrinių.

Tavo sparnai irgi sveria! Tačiau jei jų neturėtum, tai įklimptum į purviniausius liūnus.

Tu labai aiškiai išvydai savo pašaukimą – mylėti Dievą, – bet tik galva. Tikini sudėjęs į kelią širdį…, bet kartais išsiblaškai ir net mėgini žvalgytis atgal; tai ženklas, kad ne visą ją sudėjai. Tobulėk!

Tu esi nepaprastai laimingas. Kartais, suvokęs, kad koks nors Dievo vaikas Jį apleidžia, be savo vidinės ramybės bei džiaugsmo, tu pajunti ir meilės skausmą, kartėlį, bet tai nei trikdo, nei kelia nerimą.

Na, gerai, bet… reikia imtis visų žmogiškųjų ir antgamtinių priemonių, kad jis sureaguotų…, ir visiškai pasitikėti Kristumi! Taip vandenys visada sugrįš į savo senvagę.

Štai ką patarčiau tau, vis dar jaunam ir ką tik išsirengusiam į kelią. Kadangi Dievas nusipelno visko, stenkis pasižymėti savo profesijoje, kad paskui galėtum veiksmingiau skleisti savo idėjas.

Prarasto pašaukimo, arba neigiamo atsiliepimo į nuolatinius malonės kvietimus, atvirkštinėje pusėje dera įžvelgti leidžiančią Dievo valią. Taip, bet, nuoširdžiai sakant, visiškai aišku, jog tai dar nereiškia sušvelninimo ar palengvinimo, nes priekinėje pusėje matyti, kad Dievo valia, ieškojusi mūsų Sau ir neradusi atsako, asmeniškai neįvykdyta.