Punktų sąrašas

Viešpaties kvietimas – pašaukimas – visada pasirodo taip: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi.“

Taip, pašaukimas privalo atsižadėjimo, aukos. Tačiau kokia smagi pasirodo esanti auka – gaudium cum pace, džiaugsmas ir ramybė, – jei atsižadėjimas būna visiškas!

Atrodė, jog jau visiškai pasiryžęs…, tačiau imantis plunksnos, kad būtų nutraukti santykiai su sužadėtine, paėmė viršų neryžtingumas, ir jam pritrūko drąsos; pasak žmonių, tai labai žmogiška ir suprantama. Matyt, kai kurių manymu, žemiškoji meilė nepriklauso prie tų dalykų, kuriuos reikia palikti, norint visiškai sekti Jėzumi Kristumi, Jam to paprašius.

Apsisprendei veikiau apmąstymu, negu įkarščiu ir entuziazmu. Nebuvo vietos jausmams, nors troškai jų patirti; atsidavei įsitikinęs, kad to nori Dievas.

Ir nuo tos akimirkos „nebejautei“ jokios rimtos abejonės; vietoj to – giedras, ramus džiaugsmas, kartais besiliejantis per kraštus. Taip Dievas atsilygina už narsius meilės poelgius.

Negalėjo Jėzus dar paprasčiau pašaukti pirmųjų dvylikos: „Eik paskui mane.“

Tau, taip ieškančiam dingsčių nebetęsti šios užduoties, lyg pirštinė rankai tinka svarstymas, kad tie pirmieji labai menkai išmanė žmogiškąjį mokslą, bet, nepaisydami to, taip įkvėpdavo tuos, kurie jų klausėsi!

Nepamiršk, kad darbą per kiekvieną iš mūsų ir toliau daro Jis.

Nesistebėk ir nenusimink, kad tau priekaištaujama, jog ką nors suvedei veidu į veidą su Kristumi, nei dėl to, kad jis pasipiktinęs pridūrė: „Nebegaliu ramiai gyventi, kol neapsispręsiu…“

Pasimelsk už jį… Bergždžia būtų stengtis jį nuraminti; galbūt iškilo senas nerimas, jo sąžinės balsas.

Po savo pasiryžimo kasdien padarai naują atradimą. Prisimink, kaip vakarykštę dieną nuolat klausinėjai savęs: „O šitai – kaip?“…, toliau abejojai ir nusivildavai…

Dabar visada gauni tikslų, pagrįstą ir aiškų atsakymą. Ir girdėdamas, kaip atsakoma į tavo kartais vaikiškus klausimus, imi ir pagalvoji: „Taip Jėzus turėjo rūpintis pirmaisiais Dvylika.“

Tai aišku. Jei tau sakoma, kad eisi „jų žvejoti“, atsakyk, kad taip, kad to trokšti… Tačiau… jie tenesirūpina! Juk jeigu jie neturi pašaukimo, jei Jis jų nepašaukia, tai ir neateis, o jei turi, tai kaip gėdinga būtų jiems baigti kaip anam turtingajam Evangelijos jaunuoliui – vienatve ir liūdesiu.