Madrido frontas. Dvi dešimtys karininkų taurioje ir linksmoje draugijoje. Suskamba daina, kita, dar viena ir dar viena…

O jaunutis leitenantas tamsiais ūseliais tebegirdi tik pirmąją:

„Padalytosios širdys oi man nemielos;

atiduodamas savo duodu ją visą“.

„Kas per mano nenoras atiduoti visą širdį!“ Ir malda liejosi – ramia ir plačia tėkme.