Kaip gyvuoja toji širdis? Nesirūpink: šventieji, kurie buvo visiškai normalios būtybės, tokios kaip tu ir kaip aš, jautė šituos „natūralius“ polinkius. O jei nebūtų jautę, jų „antgamtinis“ atsakas išlaikyti širdį – sielą ir kūną – vien Dievui, užuot atidavus ją kokiam kūriniui, mažai tebūtų turėjęs nuopelnų.

Todėl jei matomas kelias, manau, kad širdies silpnybė neturi būti kliūtis pasiryžusiai ir „stipriai įsimylėjusiai“ sielai.