Reikia būti įsitikinusiems, kad Dievas nuolat esti greta. – Gyvename, tarsi Viešpats būtų toli, ten, kur spindi žvaigždės, ir niekaip neįsisąmoniname, kad Jis visuomet yra ir šalia mūsų.

Ir yra lyg mylintis Tėvas – kiekvieną mūsų myli labiau, negu visos pasaulio motinos gali mylėti savo vaikus, – myli padėdamas mums, įkvėpdamas, laimindamas... ir atleisdamas.

Kiek kartų išlyginome raukšles mūsų tėvų kaktose, kai po kokios išdaigos jiems sakėme: „Daugiau taip nebedarysiu!“ O gal net tą pačią dieną vėl prasižengėme... Ir mūsų tėvas, nutaisęs rūstų balsą ir rimtą veidą, mus bara, tačiau sykiu jo širdis suminkštėja, nes pažįsta mūsų silpnybes: „Vargšas berniukas, – galvoja jis, – kaip jis stengiasi gerai elgtis!“

Būtina pripildyti savo širdį tvirto tikėjimo ta mintimi, kad Viešpats, kuris yra su mumis ir danguje, yra labai geras mūsų Tėvas.