Duris. Ir dar vienas...ir dar. Iškęsk! Argi nematai, kad esi toks mažas, jog savo gyvenime – savo kelelyje – gali paaukoti tik tuos mažus kryželius?

Be to, pažiūrėk: vienas kryžius ant kito – vienas dūris..., ir kitas..., koks kalnas!

Galų gale, vaike, sugebėjai padaryti didį dalyką: Mylėti.