Bažnyčia

Et unam, sanctam, catholicam et apostolicam Ecclesiam!.. Suprantu tą tavo pauzę maldoje, kad pasimėgaudamas ištartum: tikiu Bažnyčią, Vieną, Šventą, Visuotinę ir Apaštalinę…

Koks džiaugsmas galėti atvirai, iš visos širdies pasakyti: myliu savo Motiną šventąją Bažnyčią!

Tas šūksnis – serviam! – liudija pasiryžimą kuo ištikimiausiai tarnauti Dievo Bažnyčiai, net turto, garbės ir gyvybės kaina.

Visuotinė, Apaštalinė, Romos Bažnyčia! Noriu, kad ir tu būtum tikrai „Romos“. Ir kad tau vis rūpėtų kaip piligrimui nuvykti Romon videre Petrum – pamatyti Petro.

Koks Kristus geras, kad savo Bažnyčiai paliko Sakramentus! – Tai vaistai bet kokiam atvejui. – Gerbk juos ir būk labai dėkingas Viešpačiui ir Jo Bažnyčiai.

Gerbk šventąją Bažnyčios Liturgiją ir visas jos apeigas. – Ištikimai jų laikykis. – Argi nežinai, kad mums, vargšams žmogeliams, reikia, jog netgi tai, kas didžiausia ir kilniausia, pasiektų mus per jusles?

Bažnyčia gieda, – sakoma, – nes vien kalbėti būtų per maža tiems, kurie trokšta melstis. Tu, krikščioni, – ir rinktinis krikščioni, – turi išmokti liturginio giedojimo.

„Giesmė pati man veržias iš krutinės!“ – sakė viena meilės kupina siela, pamačiusi stebuklus, kuriuos per ją padarė Viešpats. – Ir aš tau kartoju patarimą: giedok! Tegul plačiai skamba tavo susižavėjimas ir padėka Dievui.

Būti kataliku – tai mylėti Tėvynę, šia meile niekam nenusileidžiant. Ir sykiu laikyti savais kilnius visų tautų siekius. Kaip dažnai Prancūzijos šlovė yra ir mano šlovė! Ir lygiai taip daugybė dalykų, kurie kelia pasididžiavimą vokiečiams, italams, anglams, amerikiečiams, azijiečiams ir afrikiečiams, yra ir mano pasididžiavimo šaltinis!

– Katalikas: didelė širdis, atvira dvasia!

Jei nejauti didžios pagarbos kunigų ir vienuolių luomui, tu tikriausiai nemyli Dievo Bažnyčios.

Ana moteris, kuri Simono Raupsuotojo namuose Betanijoje patepė Mokytojo galvą brangiu tepalu, primena mums pareigą nieko nešykštėti, kai garbinam Dievą.

Visa prabanga, didybė ir grožis man atrodo per menki.

O prieš tuos, kurie užsipuola dėl pašventintų indų, liturginių rūbų bei altorių puošybos turtingumo, iškyla Jėzaus pagyrimas: opus enim bonum operata est in me – ji man padarė gerą darbą.