Dar apie vidinį gyvenimą

Atskleisiu paslaptį, viešą paslaptį: šios pasaulio krizės yra šventųjų krizės.

Dievas nori, kad kiekvienoje žmogaus veikloje būtų nors saujelė „savų“ žmonių. Vėliau... pax Christi in regno Christi – Kristaus ramybė Kristaus karalystėje.

Tavo Krucifiksas. Kaip krikščionis, visuomet arti turėtum laikyti Krucifiksą. Pasistatyti jį ant savo darbo stalo. Ir bučiuoti jį prieš gulant poilsio ar pabudus. Ir kai tavo varganas kūnas sukyla prieš sielą, irgi bučiuok jį.

Atsikratyk baimės vadinti Viešpatį Jo vardu – Jėzumi – ir sakyti jam, jog Jį myli.

Pasistenk kasdien rasti nors po kelias minutes tos palaimintos vienumos, kurios taip reikia vidiniam gyvenimui palaikyti.

Rašei man: „Paprastumas yra tarsi tobulumo druska. O man kaip tik jo trūksta. Bet noriu jo įgyti su Jo ir jūsų pagalba“. Nei Jo, nei manosios pagalbos tau nepritrūks. Nusistatyk priemones ir veikimo būdą.

Kad žmogaus gyvenimas žemėje yra kareiviavimas, Jobas yra pasakęs prieš daug šimtmečių. Tačiau tebėra patogumų mėgėjų, kurie šito dar nežino.

Šis antgamtinis elgimosi būdas yra tikra karo taktika. Karo veiksmus, vidinio gyvenimo kasdienius mūšius nukeli į pozicijas toli nuo pagrindinių savo tvirtovės sienų.

Ir priešas atskuba čionai: prie tavo mažų apsimarinimų, kasdienės maldos, tvarkingo darbo, tavo gyvenimo plano. Bet vargu ar jam pasiseks prasiveržti ligi didžiųjų, nors ir menkų, kad atlaikytų prieš tokį puolimą, tavo pilies bokštų. O jei ir pasiekia juos, tai jau išsikvėpęs.

Tu man rašei, o aš cituoju: „Mano džiaugsmas ir mano taika. Niekad negalėsiu tikrai džiaugtis, jei neturėsiu taikos. O kas yra taika? Kažkas labai susijusio su karu. Taika – pergalės pasekmė. Taika reikalauja iš manęs nuolatinės kovos. Be kovos taikos neturėsiu“.

Pasvarstyk, kokias gailesčio gelmes turi Dievo teisingumas! Žmonių teismuose baudžiamas tas, kuris prisipažįsta kaltas, o dieviškajame jam dovanojama.

Tebūnie palaimintas šventasis Atgailos sakramentas!

Induimini Dominum Iesum Christum – apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi, – taip romiečiams sakė šventasis Paulius. Atgailos (Sutaikinimo) sakramente mes, tu ir aš, kaip tik ir apsivelkame Jėzumi Kristumi bei Jo nuopelnais.

Karas! „Karas turi antgamtinį tikslą, – sakai man, – pasauliui nežinomą: karas buvo mums…“

Karas – didžiausia lengvo kelio kliūtis. Bet vis tiek mes turėsime jį mylėti, kaip vienuolis kūno atgailą.

Tavo Vardo galia, Viešpatie! Laiško pradžioje kaip paprastai užrašiau: „Te Jėzus sergsti tave!“

O man atsako: „Tas jūsų laiško „Te Jėzus sergsti tave!“ jau padėjo man išsipainioti iš keblios padėties. Tegu Jis sergsti ir jus visus“.

„Kadangi Dievas kaip paprastai dosniai man padeda, stengsiuos atsakyti „gludindamas“ savo būdą“, – rašei man. Neturiu ką ir pridurti.

Rašiau tau ir sakiau: „Aš remiuosi tavimi: matysi, ką galime nuveikti...“ Juk nieko kito mums neliko, kaip tik atsiremti į Kitą!

Misionierius. Svajoji būti misionierium. Užsidegei kaip Ksaveras ir nori užkariauti imperiją Kristui. Japoniją, Kiniją, Indiją, Rusiją, santūrias Šiaurės Europos tautas ar Ameriką, Afriką, Australiją?

Kurstyk šią savo širdies ugnį, šitą alkį sieloms laimėti. Tačiau neužmiršk man, kad didesniu misionierium būsi „paklusdamas“. Geografiškai toli nuo anų apaštalavimo laukų dirbi sykiu „čia“ ir „ten“: ar nejauti – nelyginant Ksaveras! – rankos nuovargio po daugybės krikštų?

Sakei man: „Taip, aš noriu!“ Gerai! Bet ar nori taip, kaip šykštuolis trokšta savo aukso, kaip motina myli savo vaiką, kaip garbėtroška nori garbės ar vargšelis gašlūnas geidžia malonumo?

Ne? Tada nenori.

Su kokiu įkarščiu žmonės rūpinasi savo žemiškais reikalais! Garbės troškimas, turtų siekimas, geidulingumo rūpesčiai. Vyrai ir moterys, turtingi ir vargšai, seni, subrendę ir jauni, net vaikai – visi panašiai.

Kai tu ir aš su tokiu pat įkarščiu rūpinsimės sielos reikalais, mūsų tikėjimas bus veiklus ir gyvas, ir nebus kliūčių, kurių savo apaštalavimo žygiuose neįveiktume.

Tau, kaip sporto mėgėjui, labai tinka šie Apaštalo žodžiai: Nescitis quod ii qui in stadio currunt omnes quidem currunt, sed unus accipit bravium? Sic currite ut comprehendatis – Argi nežinote, kad lenktynių aikštėje bėga visi bėgikai, bet tik vienas gauna apdovanojimą? Ir jūs taip bėkite, kad laimėtumėte.

Susikaupk. Ieškok Dievo savyje ir klausyk, ką Jis sako.

Puoselėk šias kilnias mintis, šiuos šventus begimstančius troškimus... Viena kibirkštis gali įžiebti didelę ugnį.

Apaštalo siela, ar ta Jėzaus artima draugystė su tavimi – tiek metų taip arti Jo! – ar ji tau nieko nereiškia?

Teisybė, kad mūsų Tabernakulį visuomet vadinu Betanija... Tapk Viešpaties bičiulių bičiuliu – Lozoriaus, Mortos, Marijos. Tada nebeklausi, kodėl mūsų Tabernakulį vadinu Betanija.

Tu žinai, kad yra „evangeliniai patarimai“. Jų laikymasis reiškia Meilės švelnumą. Sakoma, kad tai nedaugelio kelias. Kartais pamanau, kad tai galėtų būti daugelio kelias.

Quia hic homo coepit aedificare et non potuit consummare! – Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti!

Liūdnas įvertinimas, kuris, jei nenorėsi, nebus tau taikomas, nes turi visas priemones savo pašventinimo pastatui apvainikuoti: Dievo malonę ir savo valią.