Klusnumas

Apaštalavimo darbuose nebūna mažo neklusnumo.

Grūdink savo valią, stiprink savo valią: kad su Dievo malone ji taptų it plieno pentinas.

Tik turėdamas tvirtą valią įstengsi jos atsisakyti, idant paklustum.

Per šitą tavo delsimą, pasyvumą, nenorą paklusti – kaip nukenčia apaštalavimas ir kaip tuo džiaugiasi priešas!

Pakluskite taip, kaip paklusta meistro rankoms instrumentas – jis nestabteli pasvarstyti, kodėl daro taip ar anaip, – būdami tikri, kad niekad nebus liepta jums to, kas nebūtų gera ir netarnautų visai Dievo šlovei.

Priešas tau šnibžda: „Argi tu paklusi net iki tokios „juokingos“ smulkmenos?“

Tu Dievo malonės padedamas atitarki: „Paklusiu, net iki šios didvyriškos smulkmenos“.

Iniciatyva. Turėk jos apaštalaudamas tau suteiktų įgaliojimų ribose.

Jei ji peržengia tas ribas arba jei suabejojai, atsiklausk vyresniojo, niekam kitam neatskleisdamas savo minčių.

Niekad neužmiršk, kad esi tik vykdytojas.

Jei klusnumas neduoda tau ramybės, vadinasi, esi išpuikęs.

Kaip gaila, kad tas, kuris vadovauja, neduoda tau pavyzdžio!.. Bet gal jo klausai dėl jo asmeninių savybių? Arba šventojo Pauliaus mintį: obedite praepositis vestris – klausykit savo vyresniųjų – išverti savo naudai, papildydamas ją maždaug taip: „su sąlyga, jei vyresniojo dorybės bus mano skonio“?

Kaip tu gerai supratai, kas yra klusnumas, kai man rašei: „Visuomet paklusti tolygu būti kankiniu nemirštant“!

Tau liepia atlikti užduotį, kuri tau atrodo bergždžia ir sunki. Atlik ją. Ir pamatysi, kad ji lengva ir vaisinga.

Hierarchija. Kiekvienas savo vietoje. Kas liktų iš Valaskeso paveikslo, jei kiekviena spalva būtų kas sau, kiekvienas drobės siūlas atsileistų, kiekviena rėmų dalis atsiskirtų nuo kitų?

Tavo klusnumas nevertas to vardo, jei nesi pasiryžęs pamesti kad ir puikiausią savo darbą, kai taip patvarko tas, kuris tam turi teisę.

Ar ne tiesa, Viešpatie, kad Tave labai paguodė ano suaugusio vaiko paprastumas, kai jis, susikrimtęs, kad reikia paklusti nemaloniame ir savaime atgrasiame dalyke, tyliai Tau sakė: „Jėzau, kad tik aš atrodyčiau patenkintas!“?

Tavo klusnumas turi būti nebylus. Oi, tas liežuvis!

Dabar, kai tau sunku paklusti, prisimink savo Viešpati, factus obediens usque ad mortem, mortem autem crucis – klusnų iki mirties, iki kryžiaus mirties!

Kokia klusnumo galia! – Genezareto ežeras nedavė žuvų Petro tinklams. Visa naktis veltui.

Tada paklusniai Petras vėl užmetė tinklus vandenin, ir jie sugavo piscium multitudinem copiosam – didelę daugybę žuvų.

Tikėk manim: šis stebuklas kartojasi kasdien.