Priemonės

Priemonės? Jos tokios pat, kaip ir Petro bei Pauliaus, Domininko ir Pranciškaus, Ignoto ir Ksavero: Krucifiksas ir Evangelija.

O gal tau jos atrodo per menkos?

Gerai, kad apaštalaudamas remiesi – turi remtis – savo žemiškomis priemonėmis (2+2=4), tačiau niekad neužmiršk, kad, laimė, turi įtraukti dar vieną dėmenį: Dievas + 2 + 2…

Sąžiningai tarnauk savo Viešpačiui Dievui, būk jam ištikimas... ir dėl nieko nesirūpink. Nes yra didi tiesa, kad „jei ieškai Dievo karalystės ir Jo teisybės, visa kita – medžiagos, priemonės – bus tau pridėta“.

Vyk šalin tą neviltį, kurią tau sukelia savo menkystės suvokimas. Tiesa: ekonominiu požiūriu esi nulis, socialiniu – taip pat nulis, dar vienas – dorybėmis, ir dar vienas – talentais…

Tačiau šitų nulių kairėje yra Kristus... Ir koks didžiulis išeina skaičius!

Taigi esi... niekas. O kiti padarė – ir tebedaro – nuostabių dalykų organizuodami, panaudodami spaudą, propagandą. Ir jie turi visas reikiamas priemones, o tu kol kas neturi jokių? – Gerai, tada prisimink Ignotą.

Nemokša tarp daktarų Alkalos mieste. Vargeta, skurdžius tarp Paryžiaus studentų. Persekiojamas, šmeižiamas…

Štai toks yra kelias: mylėk, tikėk ir... kentėk: tavo Meilė, tavo Tikėjimas ir tavo Kryžius yra patikimos priemonės, leidžiančios paversti darbais ir amžinai išsaugoti apaštalavimo įkarštį, kuris dega tavo širdyje.

Prisipažįsti esąs silpnas. Toks ir esi. Bet vis tiek – ne, kaip tik todėl – Dievas pasirinko tave. Jis visuomet naudoja neproporcingus įrankius: kad būtų matyti, jog tai Jo „darbas“.

O tavęs prašo tik klusnumo.

Kai visas atsiduosi Dievui, nebus sunkumo, kuris galėtų pakirsti tavo optimizmą.

Kam palieki tas kertes savo širdy? Kol neatsiduodi visas, veltui stengiesi atvesti pas Jį kitus. Koks pasigailėtinas esi įrankis.

Negi – šiame etape! – pasirodys, jog tau reikia galingųjų pritarimo, šilumos, paguodos, kad galėtum toliau daryti tai, ko nori Dievas?

Galingieji dažnai būna permainingi, o tu turi būti pastovus. Padėkok, jei jie tau padeda. Ir ramiai tęsk darbą, jei tavęs nepaiso.

Nesirūpink. „Protingieji“ visuomet Dievo darbus vadino beprotybėmis.

Pirmyn! Drąsos!

Matai? Vija prie vijos, ir daug jų, gerai supintų, sudaro lyną, galintį pakelti didžiulius svorius. – Tu ir tavo broliai, visi sutelkę savo valią Dievo valiai vykdyti, galėsite įveikti bet kokias kliūtis.

Kada ieškai vien Dievo ir nori, kad darbai eitų pirmyn, gali taikyti aną principą, kurį suformulavo vienas mūsų geras bičiulis: „Išleidi tiek, kiek reikia, nors ir būtum skolingas tiek, kiek išleidi“.

Na ir kas, jei prieš tave eina visas pasaulis su visomis savo galybėmis? Pirmyn!

Kartok psalmės žodžius: „Viešpats yra mano šviesa ir išgelbėjimas, ko turėčiau bijotis?.. Si consistant adversum me castra, non timebit cor meum – nors mane suptų priešai, mano širdis nedrebėtų“.

Ryžto! Tu gali! Ar nematei, ką padarė Dievo malonė iš ano Petro, miegaliaus, prieštarautojo ir bailio... ir ano Pauliaus, persekiotojo, nekentėjo ir užsispyrėlio?

Buk įrankis: aukso ar plieno, platinos ar geležies, didelis ar mažas, preciziškas ar grubus. Visi yra naudingi: kiekvienas turi savo paskirtį. Kas drįstų pasakyti, kad staliaus pjūklas ne toks naudingas kaip chirurgo skalpelis?

Tavo pareiga būti įrankiu.

Gerai, o ką? Nesuprantu, kaip gali trauktis nuo šito darbo už sielas – nebent iš paslėptos puikybės: laikai save tobulu – dėl to, kad Dievo ugnis, kuri tave patraukė, be šviesos ir šilumos, įkvėpusių tavo entuziazmą, kartais pradeda rūkti, nes įrankis silpnas.

Darbo yra. Įrankiai neturi rūdyti. Yra ir taisyklių, kaip išvengti pelėsių ir rūdžių. Tereikia jų laikytis.

Nesuk sau galvos dėl finansinių sunkumų, kurie graso tavo apaštališkam žygiui. Labiau pasitikėk Dievu, daryk, kiek žmogaus jėgos leidžia, ir pamatysi, kad greit dėl pinigų nebeturėsi vargo!

Nenutrauk darbo dėl įrankių stokos. Pradėk kaip gali. Vėliau pati funkcija sukurs organą. Kai kurie, buvę beverčiais, pasidaro tinkami. Kitiems prireikia chirurginės operacijos, nors ir skausmingos – geri „chirurgai“ buvo šventieji! – ir einama pirmyn.

Gyvas ir skvarbus tikėjimas. Kaip Petro. Kai turėsi tokį tikėjimą, – sakė Viešpats, – pastumsi į šalis kalnus, kliūtis, žmogaus jėgomis neįveikiamas, kurios priešinasi tavo, kaip apaštalo, žygiams.

Širdies tiesumas ir gera valia: tos dvi savybės ir žvilgsnis, nukreiptas į tai, ko nori Dievas, padės išsipildyti tavo Meilės svajonėms ir pasotins tavo sielų alkį.

Nonne hic fabri filius? Nonne hic est faber, filius Mariae? – Argi Jis ne dailidės sūnus? Argi jis ne dailidė, ne Marijos sūnus?

Tai, ką sakė apie Jėzų, gali būti pasakyta ir apie tave, truputį su nuostaba, lygiai ir su pašaipa, kai pagaliau ryšiesi vykdyti Dievo Valią, būti įrankis: „Bet ar šitas nėra tasai?..“

Tylėk. Tegu tavo darbai patvirtina tavo misiją.