Santūrumas

Niekad nesigailėsi tylėjęs, o kalbėjęs – daugel kartų.

Kaip drįsti primygtinai prašyti kitų išlaikyti tavo paslaptį..., jei šis prašymas yra ženklas, kad pats nesugebėjai jos išlaikyti?

Santūrumas nėra nei slaptybė, nei slapukavimas. Tai tiesiog natūralumas.

Santūrumas yra... jautrumas. Ar nebūna tau neramu, širdy nesmagu, kai tavo šeimos reikalai – garbūs ir kasdieniški – ištrūksta iš namų židinio šilumos ir susiduria su miesto aikštės abejingumu ar smalsumu?

Lengvabūdiškai neatskleisk savo apaštalavimo vidinių dalykų: ar nematai, kad pasaulis pilnas nesugebančių suprasti egoistų?

Tylėk: neužmiršk, kad tavo idealas yra tarsi ką tik uždegta švieselė. Gali užtekti pūstelėjimo, kad ji užgestų tavo širdyje.

Kokia vaisinga yra tyla! Energija, kurią prarandi per savo nesantūrumą, yra energija, kuria sumažini savo darbo veiksmingumą.

Būk santūrus.

Jei būtum santūresnis, mintyse nedejuotum, kad burnoje blogas skonis, kuris tave kankina po daugelio pasikalbėjimų.

Nesistenk būti „suprastas“. Tas nesupratimas Apvaizdos siųstas: kad tavo pasiaukojimas liktų nepastebėtas.

Jei tylėsi, savo apaštalavimu daugiau pasieksi – kaip dažnai daugeliui jėgos išgaruoja pro burną! – ir išvengsi daugelio tuštybės pavojų.

Visuomet vaidinimas! Prašai manęs nuotraukų, grafikų, statistikos.

Nesiunčiu tau tos medžiagos, nes – nors man atrodo labai gerbtina ir priešinga nuomonė – tada manyčiau, jog dirbau tikėdamasis iškilti žemėje, o iš tikrųjų noriu iškilti danguje.

Yra daug žmonių, net šventų, kurie nesupranta tavo kelio. Neužsispirk juos įtikinti: prarasi laiką ir duosi dingsčių nesantūrumui.

„Negalima tuo pat metu būti šaknimis ir viršūne, nebent būnant syvais, dvasia, kuo nors vaikščiojančiu viduje“.

Tavo draugas, kuris rašė šias mintis, žinojo, kad esi kilniai ambicingas. Ir nurodė kelią: santūrumas, pasiaukojimas, ėjimas vidinio gyvenimo keliu!

Santūrumas – mažumos dorybė.

Kas apšmeižė moterį sakydamas, kad santūrumas nėra moterų dorybė? – Kiek daug vyrų kaip mūrų turi ko pasimokyti!

Koks santūrumo pavyzdys mums yra Dievo Motina! Net šventajam Juozapui neatskleidžia paslapties.

Prašyk Ją santūrumo, kurio tau stinga.

Tavo liežuvį pagalando apmaudas. Tylėk!

Niekad neperdėsiu visaip tau pabrėždamas santūrumo svarbą.

Jei jis nėra tavo kovos ginklo ašmenys, sakysiu tau, jog yra rankena.

Visuomet tylėk, kai jauti, jog viduje verdi iš pasipiktinimo. Net jeigu pyktum visai pagrįstai.

Nes kad ir kaip valdytumeis, pratrūkęs visada pasakai daugiau, negu norėtum.