Skrupulai

Atmesk tuos skrupulus, kurie tau atima ramybę. Tai, kas vagia tavo sielos ramybę, – ne iš Dievo.

Dievui tave aplankius suprasi, kokie teisingi šie linkėjimai: duodu jums savo ramybę..., palieku jums savo ramybę..., tebūnie ramybė su jumis..., ir tai per pačią negandą.

Amžinai tie skrupulai! Aiškiai ir paprastai pasikalbėk su savo Vadovu. Paklusk... ir nemenkink mieliausios Viešpaties Širdies.

Liūdi, esi prislėgtas. Manęs tai nestebina: tai dulkių debesis, tavo nupuolimo sukeltas. Bet gana! Argi malonės dvelksmas toli nenupūtė šio debesies?

Be to, tavo liūdesys, jei jo neatmeti, – lengvai gali virsti puikybės apsiaustu. Nejaugi iš tikro manei esąs tobulas ir nenuodėmingas?

Kad man daugiau apie tai negalvotum. Vietoj to šlovink Dievą, kuris tavo sielai grąžino gyvybę.

Nebemąstyk apie savo nupuolimą. Šios mintys ne tik slegia tave kaip akmuo, bet ir lengvai gali duoti progą kitoms pagundoms. Kristus tau atleido: užmiršk „senąjį žmogų“ – buvusį save.

Nenusimink. – Mačiau, kad grumeisi... Nūdienis pralaimėjimas tėra mankšta iškovoti galutinei pergalei.

Tu gerai elgeisi... nors taip žemai puolei. Gerai elgeisi, nes nusižeminai, nes atsitiesei, nes prisipildei vilties, o viltis vėl atvedė tave prie Meilės.

Nenutaisyk tokio paikai apstulbusios minos: gerai elgeisi! Pakilai nuo žemės: surge! (kelkis), vėl suskambo galingas balsas, et ambula! (ir vaikščiok!) – O dabar kibk į darbą!