Tikėjimas

Kai kas pereina per gyvenimą tartum per tunelį, taip ir nepatyręs tikėjimo saulės skleidžiamo spindesio, saugumo ir šilumos.

Su kokiu begėdišku aiškumu šėtonas argumentuoja prieš mūsų Katalikų Tikėjimą!

Bet visada jam atsakykim nesileisdami į ginčus: aš esu Bažnyčios sūnus.

Jauti milžinišką tikėjimą... Tas, kuris duoda tau šitokį tikėjimą, suteiks ir atitinkamas priemones.

Šventasis Paulius, apaštalo siela, tau sako štai ką: lustus ex fide vivit – teisusis gyvens tikėjimu. Kodėl gi leidi šiai ugniai užgesti?

Tikėjimas. Skaudu matyti, kaip gausiai daugelis krikščionių turi jo burnose ir kaip šykščiai įdeda jo į savo darbus.

Tarsi tikėjimas būtų dorybė, tinkama skelbti, bet ne taikyti.

Nusižeminęs maldauk Viešpatį, kad padidintų tavo tikėjimą. O tada naujoje šviesoje aiškiai atskirsi, kas yra pasaulio takai ir kas tavasis apaštalo kelias.

Kaip nuolankiai ir paprastai evangelistai pasakoja faktus, kurie atskleidžia silpną ir svyruojantį Apaštalų tikėjimą!

Tai todėl, kad tu ir aš neprarastume vilties įgauti nepajudinamą ir tvirtą tikėjimą, kokį vėliau turėjo tie patys Apaštalai.

Koks gražus yra mūsų Katalikų Tikėjimas! Išsklaido visus mūsų nerimus, nuramina protą, o širdį pripildo vilties.

Nesu linkęs visur įžiūrėti stebuklus. Tau sakiau, kad mano tikėjimui tvirtai palaikyti daugiau negu reikia stebuklų, atpasakotų Šventojoje Evangelijoje. Bet mane liūdina tie krikščionys – net maldingieji, net „apaštalaujantys“, – kurie šypteli išgirdę apie ypatingus kelius, antgamtinius įvykius. Jaučiu norą jiems tarti: taip, ir šiandien vyksta stebuklai, – mes patys juos darytume, jei turėtume tikėjimą!

Uždek savo tikėjimą. Kristus – ne praeities figūra. Ne prisiminimas, dingstąs istorijoje.

Jis gyvas! Iesus Christus heri et hodie: ipse et in saecula! – sako šventasis Paulius, – Jėzus Kristus vakar ir šiandien, ir visada!

Si habueritis fidem, sicut granum sinapis! – Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį!..

Kokie pažadai glūdi šiame Mokytojo šūktelėjime!

Dievas visada tas pats. Reikia tikėjimo žmonių: ir atsinaujins nuostabūs dalykai, apie kuriuos skaitome Šventajame Rašte.

Ecce non est abbreviata manus Domini – Dievo ranka – Jo galia – nėra sutrumpėjusi!

Jie neturi tikėjimo. Bet turi prietarų. Juoką ir gėdą mums kėlė anas įtakingas žmogus, kai imdavo nerimauti, išgirdęs tam tikrą, savaime bereikšmį ir nekaltą žodį, tačiau kuris jam buvo pikta lemiantis, ar matydamas ant vienos kojos sukamą kėdę.

Omnia possibilia sunt credenti – tikinčiajam viskas galima. Tai Kristaus žodžiai.

Kas yra, kad nesakai Jam drauge su apaštalais: adauge nobis fidem! – sustiprink mano tikėjimą!?