Vadovavimas

Jie tarytum mediena šventajam. Taip sakoma apie kai kuriuos žmones – neva jie yra iš mediena šventiesiems. Nėra tokios „medienos“, iš kurio atsiranda šventieji. Be to, nepakanka vien medienos.

Reikia didžio paklusnumo Vadovui ir didžio nuolankumo malonei. Nes jei Dievo malonei ir Vadovui neleisi atlikti savo darbo, niekada nepasirodys skulptūra – Jėzaus atvaizdas, kuriuo tampa šventasis.

O iš šventųjų medienos, kurią ką tik minėjome, teliks beformis netašytas medgalys pakurti ugniai – gerai ugniai, jei medis geras!

Dažnai bendrauk su Šventąja Dvasia – Didžiąja Nepažįstamąja, kuri turi padaryti tave šventą.

Neužmiršk, kad esi Dievo šventovė. Parakletas yra tavo sielos gelmėje: atidžiai Jo klausykis ir būk klusnus Jo įkvėpimams.

Netrukdyk Parakleto darbo; vienykis su Kristumi, kad apsivalytum, ir kęsk su Juo įžeidimus, spjūvius bei antausius... erškėčių spyglius, kryžiaus naštą... vinis, plėšančias tavo kūną, ir baimę mirti apleistam.

Ir įeik į atvertą mūsų Viešpaties Jėzaus šoną, kad pagaliau rastum saugų prieglobstį Jo sužeistojoj Širdy.

Vertėtų tau įsisąmoninti tokį patikimą mokslą: savo paties dvasia yra prastas patarėjas, prastas vairininkas vesti sielai per vidinio gyvenimo audras ir pavojus.

Todėl tokia yra Dievo valia, kad prie laivo vairo stovėtų Kapitonas ir savo šviesa bei išmintimi vestų mus į saugų uostą.

Be architekto nepastatysi gero namo gyventi čia žemėje, tad kaip be Vadovo nori pastatyti savo šventumo rūmus amžinam gyvenimui Danguje?

Kai pasaulietis skelbiasi kaip moralės mokytojas, dažnai apsirinka: pasauliečiai tegali būti tik mokiniais.

Vadovas. Jis tau reikalingas. Kad galėtum pasiaukoti, atiduoti save... paklusdamas. Vadovas, kuris pažįsta tavo apaštalavimą, kuris žino, ko Dievas nori. Taip jis sėkmingai prisidės prie Šventosios Dvasios veikimo tavo sieloje, neatitraukdamas tavęs iš tavo vietos..., pripildys tave ramybės ir išmokys vaisingai dirbti.

Manai, kad esi išskirtinė asmenybė: tavo studijos, tyrinėjimai, publikacijos, tavo visuomeninė padėtis, garsi pavardė, politinė veikla, tavo užimamos pareigos, turtas..., amžius – jau nebesi vaikas!

Kaip tik todėl tau labiau negu kitiems reikia sielos Vadovo.

Nenuslėpk nuo savo Vadovo tų nelabojo užuominų. Tavo pergalė, kad prisipažinai, suteiks tau daugiau Dievo malonės. O be to, dabar gali remtis – siekdamas vis naujų pergalių – savo dvasios tėvo patarimo dovana ir maldomis.

Kam dvejoji išvysti save tokį, koks esi iš tikrųjų, ar leisti, kad tokį tave pamatytų Vadovas?

Laimėsi didelį mūšį, jei nusikratysi baimės būti pažintas.

Kunigas, kad ir koks būtų, visuomet yra dar vienas Kristus.

Nepraleisiu progos – nors gal tu ir žinai – vėl tau priminti, kad kunigas yra „dar vienas Kristus“. Ir kad Šventoji Dvasia yra pasakiusi: nolite tangere Christos meos – nelieskite nė vieno „mano Kristaus“.

Pagal žodžio kilmę presbiteris, arba kunigas, reiškia „vyresnis“. Jei vyresnis amžius savaime vertas pagarbos, pagalvok, kaip dar labiau turėtum gerbti Kunigystę.

Koks neišsiauklėjimas – ir pagarbos stoka – juoktis ir šaipytis iš Kunigo, kad ir koks jis būtų, bet kokia dingstimi!

Pabrėžiu: šitoks pasijuokimas – pasityčiojimas – iš Kunigo, kad ir kokios būtų, tavo nuomone, švelninančios aplinkybės, visuomet yra storžieviška, nepadoru.

Kaip turime gerbti kunigystės luomo skaistybę! Tai jo turtas. Joks tironas niekad negalės išveržti iš Bažnyčios šios karūnos.

Žiūrėk man, nestatyk Kunigo į keblią padėtį, kur jis galėtų netekti orumo. Tai dorybė, kurią jam būtina turėti. Štai kaip jos prašė jaunas dvasininkas, mūsų draugas: „Viešpatie, duoki man... aštuoniasdešimt metų orumo!“ Melsk to paties visai kunigijai ir būsi padaręs gerą darbą.

Tau suskaudo – lyg smeigtų durklu į širdį, – kai išgirdai žmones kalbant, jog blogai kalbėjai apie anuos kunigus. O aš džiaugiuosi tavo skausmu: dabar tikrai esu įsitikinęs, jog tu teisingam kely!

Mylėti Dievą, o negerbti Kunigo... Tai neįmanoma.

Kaip gerieji Nojaus sūnūs, uždenk meilės apsiaustu trūkumus, kuriuos pamatai pažvelgęs į savo tėvą – Kunigą.

Jei neturi gyvenimo plano, niekada neįsivesi tvarkos.

Tu man sakei: paklusti gyvenimo planui, tvarkaraščiui – kaip tai monotoniška! O aš tau atsakiau: monotoniška, nes trūksta Meilės.

Jei nesikeli nustatytą valandą, niekada neįvykdysi gyvenimo plano.

Dorybė be tvarkos? Keista dorybė!

Kai laikysiesi tvarkos, padaugės tau laiko, o tada galėsi atiduoti Dievui daugiau garbės, daugiau nudirbsi Jam tarnaudamas.