Kristus gyvas kiekviename krikščionyje. Tikėjimas moko, kad žmogus, esantis malonės būsenoje, yra sudievinamas. Nesame angelai, o vyrai ir moterys iš kūno ir kraujo, žmonės, kupini jausmų ir aistrų, nusivylimų ir džiaugsmų. Sudievinimas paveikia visą žmogų tarsi šlovingojo jo prisikėlimo nuojauta.

„Bet dabar Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių kaip užmigusiųjų pirmgimis. Kaip per žmogų atsirado mirtis, taip per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas. Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti.“⁶

Kristaus gyvenimas yra mūsų gyvenimas. Jis juk pažadėjo apaštalams per Paskutinę vakarienę: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.“⁷ Štai kodėl krikščionis turėtų gyventi taip, kaip gyveno Kristus, persiimdamas Kristaus jausmais, kad galėtų kaip šventasis Paulius sušukti: non vivo ego, vivit vero in me Christus⁸ – aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus.