Dievo angelai

Ego cogito cogitationes pacis et non afflictionis⁵⁶. Aš mąstau ramybės, o ne liūdesio mintimis, – sako Viešpats. Taigi būkime ramybės žmonės, gero darytojai, ir Viešpats nebus mums Teisėjas, bet draugas, brolis, Meilė.

Laimingame savo žemės kelyje džiaugiamės Dievo angelų palyda. „Prieš Atpirkėjo gimimą, – rašo šventasis Grigalius Didysis, – buvome praradę angelų draugystę. Gimtoji nuodėmė ir mūsų kasdienės nuodėmės mus nutolino nuo jų šviesaus tyrumo. <...> Tačiau nuo pat tos minutės, kai pažinome savo Karalių, angelai taip pat ėmė laikyti mus savo bendrininkais.

Kadangi dangaus Karalius noriai prisiėmė mūsų žemiškąją prigimtį, angelai nustojo šalintis mūsų menkumo. Jie nebedrįsta laikyti mūsų prigimties žemesne už savąją. Ir garbina ją, nes mato ją išaukštintą dangaus Karaliaus asmenyje. Čia ji iškelta aukščiau už juos ir jiems nebėra kliūčių būti žmogaus bičiuliais.“⁵⁷

Marija, šventoji mūsų Karaliaus Motina, mūsų širdies Karalienė, globoja mus taip, kaip Ji viena moka tai daryti. Gailestingoji Motina, malonės soste, padėk mums iš savo ir kitų žmonių gyvenimų sukurti dieviškosios meilės poemą, kurios kiekviena eilutė lietųsi quasi fluvium pacis⁵⁸ kaip ramybės upė. Juk Tu esi neišsemiamo gailestingumo jūra: „Visos upės nuolat teka į jūrą, tačiau jūra niekad nėra pilna“⁵⁹.