Nepamirškite, jog sutuoktiniams neįmanoma išvengti nesutarimų. Tik niekuomet nesipykite prie vaikų – jūs priversite juos kentėti. Klausydamiesi ginčų, vaikai paprastai užima kurio nors pusę ir galbūt nesąmoningai prisideda prie jūsų vienybės ardymo. O apskritai barniai, jeigu nėra per dažni, puikiausiai gali rodyti tarpusavio meilę. Net galima sakyti, kad kartais barniai reikalingi. Juk iš esmės nesutarti priežasčių lyg ir nebūna. O žmogiškų progų pyktis pasitaiko labai dažnai: gal vyro nuovargis po darbo, o gal pavargusi, duok, Dieve, kad nenuobodžiaujanti žmona, triūsianti namuose, prižiūrinti vaikus, kovojanti su savo ne visai tvirtu charakteriu. Nors tiesa, jūs, moterys, jeigu norite, galite būti žymiai stipresnės už vyrus.

Venkite puikybės. Tai didžiausias jūsų vedybinio gyvenimo priešas. Dėl smulkių barnių nė vienas nesate teisus. Ramesnis turėtų tarti vieną kitą žodį ir nepasiduoti blogai nuotaikai. Po kurio laiko likę dviese viską išsiaiškinsite ir susitaikysite.

Žmonos, pagalvokite ir apie savo grožį. Jūs neturite pamiršti išvaizdos, nes antraip jūsų vyrai ims dairytis į kitas. Jūsų pareiga yra ir visada bus tinkamai rūpintis savo patrauklumu, kaip buvo prieš vedybas. Ir tai yra teisinga, nes priklausote savo vyrui. O vyrai turi nepamiršti, jog priklauso savo žmonai. Ir kol gyvi, privalo žmonai rodyti tokius jausmus, lyg būtų ką tik įsimylėję jaunuoliai. Jeigu šitai išgirdę ironiškai nusišypsotumėte, tai būtų blogas ženklas, vadinasi, meilė jūsų šeimoje pavirto šaltu abejingumu.