Tėvai pirmiausia moko savo elgesiu. Vaikai iš savo tėvų laukia ne vien naudingų žinių ar išmintingo patarimo, bet žymiai svarbesnių dalykų: jie ieško gyvenimo prasmės ir trokšta jos vertės įrodymo. Ši prasmė išreiškiama konkrečia žmogaus būtimi, kuri įgijus patirties ilgainiui aiškiai įtvirtinama.

Jeigu man reikėtų duoti tėvams patarimą, pirmiausia jiems pasakyčiau: tegul vaikai mato jūsų pastangas gyventi pagal tikėjimą. Nemanykite, kad pavyks apgauti: jie viską mato nuo pat vaikystės ir apie viską sprendžia patys. Tegul vaikai mato, kad Dievas yra ne tik jūsų lūpose, bet ir jūsų veiksmuose, kad jūs stengiatės būti nuoširdūs ir ištikimi, kad jūs mylite vienas kitą ir iš tiesų mylite juos.

Tai geriausias būdas vaikams padėti tapti tikrais krikščionimis, dorais žmonėmis, pajėgiais atvirai išgyventi bet kokias gyvenimo situacijas, tarnauti savo bendrapiliečiams ir prisidėti prie didžiųjų žmonijos problemų sprendimo, liudyti Kristų visuomenei, kurios dalimi jie patys taps.