Tikėjimo kelias yra aukos kelias. Krikščioniškasis pašaukimas nereiškia, jog turime keisti savo vietą šiame pasaulyje, tačiau reikalauja atmesti visa, kas galėtų trukdyti mylėti Dievą.

Suspindusi šviesa tėra tik pradžia. Turime sekti ja, jeigu norime, kad ta šviesa taptų kaip žvaigždė, o paskui – ir kaip saulė. Šventasis Jonas Auksaburnis rašo: „Kol išminčiai buvo Persijoje, jie matė tik žvaigždę. Tačiau, iškeliavę iš savo tėvynės, jie išvydo teisingumo Saulę. Galima sakyti, jeigu jie būtų pasilikę savo šalyje, žvaigždės nebebūtų regėję. Todėl ir mes paskubėkime, ir net jeigu visi norėtų pastoti mums kelią, bėkime į Vaikelio namus.“⁶

Pašaukimo tvirtumas

„Mes matėme užtekant Jo žvaigždę ir atvykome Jo pagarbinti! Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė.“⁷ Ši scena kartojasi ir šiandien. Yra žmonių, kurie stebisi susidūrę su Dievo didybe ar sutikę žmogų, giliai žmogiškai ir tikrai krikščioniškai apsisprendusį gyventi pagal tikėjimo reikalavimus. Jų nuostaba net virsta skandalu. Jie, rodos, nepajėgia priimti tikrovės, peržengiančios jų žemiško suvokimo ribas. Jie abejingai šaiposi iš kilnių veiksmų, kuriuos daro išgirdusieji Viešpaties kvietimą. Juos gąsdina toks pasišventimas ir kartais jie tampa net patologiški, nes daro visa, ką įmanydami, kad sukliudytų šiam visiškai laisvam, šventam bei sąžiningam pasiryžimui.

Galiu paliudyti keletą tokių atvejų – tų savotiškų ir visuotinių nusiteikimų prieš tuos, kurie įsipareigojo savo gyvenimą paaukoti Dievo ir žmonių tarnystei. Kai kurie žmonės mano, kad Dievas turėtų paprašyti jų leidimo pasirinkdamas ką nors į tarnystę. Matyt, jie mano, jog žmogus nėra visiškai laisvas į tokį Meilės kvietimą vienareikšmiškai atsakyti „taip“ arba „ne“. Taip mąstantiems žmonėms antgamtinis kiekvienos sielos gyvenimas yra antrinis dalykas. Jie mano, kad jo reikia paisyti, tačiau tik po to, kai bus patenkinti smulkūs patogumai ir žmogiškasis savanaudiškumas. Jeigu šitaip būtų, kas tuomet liktų iš krikščionybės? Ar mylinčių, bet ir reiklių Jėzaus žodžių tereikia tik pasiklausyti? O gal svarbiau išgirdus įgyvendinti juos? Juk Jis pasakė: „būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas.“⁸

Viešpats kreipiasi į visus žmones, kad išeitų Jo pasitikti ir taptų šventaisiais. Jis kviečia ne tik protingus ir galingus išminčius. Iš pradžių Jis pasiuntė ne žvaigždę, bet vieną iš savo angelų Betliejaus piemenims⁹. Turtingi ar vargšai, išmintingi ar ne itin – visi turi puoselėti nuolankią širdies nuostatą, leidžiančią išgirsti Dievo balsą.

Imkime Erodo atvejį. Jis buvo tarp šio pasaulio galingųjų ir galėjo naudotis išmintingų žmonių patarimais. „Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas.“¹⁰ Jo galia ir mokslai nepadėjo atpažinti Dievo. Galia ir mokslas suakmenėjusioje širdyje tebuvo tik blogio įrankis – bergždžias troškimas sunaikinti Dievą, paniekinant nekaltų vaikų gyvybes.

Vėl atverskime šventąją Evangeliją. „Tie jam atsakė: Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp žymiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą – Izraelį.“¹¹

Neturėtume pro pirštus žvelgti į šias Dievo gailestingumo apraiškas. Tas, kuris ruošėsi atpirkti pasaulį, gimė mažame nereikšmingame kaimelyje. Šventasis Raštas atkakliai mums kartoja, jog Dievas nepaiso asmens rango¹². Kviesdamas sielą gyventi visiškoje tikėjimo darnoje, Jis nekreipia dėmesio į tokius dalykus kaip turtai, nuopelnai, kilmė ar geriausias išsimokslinimas. Dievo pašaukimas yra pirmesnis negu visi nuopelnai. „Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo Kūdikis.“¹³

Pirmiausia – pašaukimas. Dievas mus myli dar mums nežinant, kaip į Jį kreiptis, ir Jis įdiegia mumyse meilę, kuria galime atsiliepti į Jo pašaukimą. Tėviškas Dievo gerumas eina mūsų pasitikti¹⁴. Mūsų Viešpats nėra vien tik teisingas. Daug daugiau – Jis yra gailestingas. Jis nelaukia, kol mes kreipsimės į Jį. Jis pats imasi iniciatyvos su aiškiais tėviško švelnumo ženklais.