Kur Jézus? Kur Vaikelis, mano Motin! Kur Jis?

Marija verkia. Veltui tu ir aš lakstome nuo vieno žmonių būrio prie kito, nuo karavano prie karavano: niekas Jo nematė. Juozapas, tramdęsis, kad nepravirktų, irgi verkia. Verki ir tu... Ir aš...

Kadangi esu menkas neišauklėtas tarnas, aš raudote raudu ir šaukiuosi dangaus ir žemės… už tuos kartus, kai per savo paties kaltę prarasdavau Jį ir neverkdavau.

Jėzau, o kad aš niekada nebeprarasčiau Tavęs!..Taigi mus sieja nelaimė ir skausmas, kaip siejo nuodėmė. Ir iš mūsų širdies gelmių kyla didžio gailesčio aimana ir karšti žodžiai, kurių jokia plunksna negali, neturi užrašyti.

Ir mūsų, paguostų džiaugsmo radus Jėzų, besikalbantį su Izraelio mokytojais (Lk 2, 46), – tris dienas Jis buvo dingęs! - tavo ir mano sieloje liks giliai įsirėžusi pareiga palikti namiškius, kad tarnautume Dangiškajam Tėvui.