117
Suprantu, koks antgamtiškas ir žmogiškas džiaugsmas buvo apėmęs tą žmogų, kuriam teko laimė atsidurti dieviškosios sėjos priešakyje.
„Nuostabu jaustis vieninteliu, išjudinančiu visą miestą ir apylinkes“, – kartojo jis įsitikinęs.
Nelauk, kol turėsi daugiau priemonių ar kol ateis kiti; sieloms tavęs reikia šiandien, dabar.
Dalykinė rodyklė
Šis punktas kitomis kalbomis
Dokumentas atspausdintas https://escriva.org/lt/surco/117/ (2025-11-02)