Jam išmušė sunkaus išmėginimo valanda, ir jis atėjo pas tave nusiminęs.

Pameni? Jam, draugui, duodančiam tau „protingų“ patarimų, tavo veikimo būdas buvo tik utopija, idėjų iškraipymo vaisius, valios nelaisvė ir… panašūs „sąmojai“.

„Tas atsidavimas Viešpačiui, – sakydavo jis, – yra nenormalus religinio jausmo perlenkimas.“ Savo vargana logika jis manė, kad tarp tavo šeimos ir tavęs įsiterpęs kai kas svetimas – Kristus.

Šiandien jis suprato, ką šitiek kartų jam kartojai: Kristus niekada neatskiria sielų.