Esama sielų, kurios, regis, nuolat prasimano sau kančių, kankindamos save vaizduote.

Paskui, iškilus tikroms bėdoms ir prieštaravimams, jos nebesugeba būti Kryžiaus papėdėje kaip Švenčiausioji Mergelė, neatitraukianti žvilgsnio nuo Sūnaus.