Viešpats nori, kad tu apaštalautum konkrečiai, kaip antai pagaudamas šimtą penkiasdešimt tris dideles – ir ne kitokias – žuvis į dešinę nuo valties.

Tu klausi manęs: „Kaip čia yra, kad žinau esąs žmonių žvejys, gyvenu sąlytyje su daugeliu bendražygių ir galiu suprasti, kur link kreipti savo specifinį apaštalavimą, bet nieko nepagaunu?… Ar man trūksta meilės? Trūksta vidinio gyvenimo?“

Atsakymą išgirsi iš Petro lūpų per kitą stebuklingą žūklę: „Mokytojau, mes, kiaurą naktį vargę, nieko nesugavome, bet dėl tavo žodžio užmesiu tinklus.“

Jėzaus Kristaus vardu pradėk iš naujo. Sustiprėjęs tark: „Šalin apatiją!“