Švelnus vėjelis ir uraganas – ne tas pat. Prieš pirmąjį atsilaiko bet kas; tai vaikų žaidimas, kovos parodija.

Maži prieštaravimai, trūkumai, maži vargai… Nešei juos noriai ir išgyvenai vidinį džiaugsmą, manydamas: „Dabar tai darbuojuosi Dievui, nes turime Kryžių!..“

Tačiau, vargšas mano sūnau, kilo uraganas, ir tu pajutai gūsį, galintį išrauti šimtamečius medžius. Ir viduje, ir išorėje. Pasitikėk! Jis neįstengs išrauti tavo tikėjimo bei meilės ir išvesti tavęs iš kelio…, jei neatsiskirsi nuo „galvos“, jei tebejausi vienybę.