„Jis iškils labai aukštai, – sako jie, – baisu pagalvoti, kokia didelė bus jo atsakomybė. Niekas nėra patyręs, kad jis būtų padaręs ką nors nesavanaudiška ar taręs gerą žodį, ar parašęs ką nors vaisinga. Tai negatyvaus gyvenimo žmogus. Visada susidaro įspūdis, kad jis pasinėręs į gilius apmąstymus, nors žinoma, kad niekada nėra puoselėjęs dėmesio vertų idėjų. Jo veidas ir manieros pasižymi mulo rimtumu, ir tai teikia jam protingo žmogaus reputaciją…“

Jis iškils labai aukštai! Tačiau, klausiu savęs, ko jis galės pamokyti kitus, kaip ir kuo jiems tarnaus, jei nepadėsime jam pasikeisti?