Rašai pagaliau nuėjęs į klausyklą ir patyręs pažeminimą, atverdamas žmogui savo gyvenimo, anot tavęs, kloaką.

Kada gi atsikratysi tos tuščios savigarbos? Tada išpažinties eisi linksmas ir, koks esi, stosi priešias tą žmogų, pateptąjį – kitą Kristų, patį Kristų! – suteikiantį tau išrišimą, Dievo atleidimą.