Liūdnas būdas nekalbėti rožinio būtų palikti jį paskutinei valandai.

Gulant miegoti jis kalbamas, jei išvis kalbamas, blogai ir neapmąstant slėpinių. Taip sunku išvengti rutinos, slopinančios tikrąjį pamaldumą, vienintelį pamaldumą.