Tas valdžios vyras sukėlė man gailestį. Jis nujautė apie logišką kai kurių problemų egzistavimą gyvenime…, bet išsigando ir sutriko, kai jam buvo pranešta apie jas. Jis buvo linkęs veikiau nežinoti, gyventi pusinėje šviesoje ir savo regėjimo prieblandoje, kad tik liktų ramus.

Patariau jam kaip tik pasitikti jas drąsiai ir atvirai, idant jų nebeliktų, ir patikinau, kad tada jis tikrai gyventų ramiai.

Tu irgi nespręsk problemų, savų ir svetimų, nekreipdamas į jas dėmesio; toks patogumas, tingumas atveria duris velnio veikimui.