Kartojasi scena, tarsi su palyginimo kviestiniais svečiais. Vieni bijo, kiti užsiėmę, daug kas… rezga istorijas, kvailai išsisukinėja.

Jie priešinasi. Taip ir gyvena: nusivylę, susijaukę, nieko nenorėdami, nuobodžiaudami, surūgę. O juk taip lengva kiekvieną akimirką priimti dieviškąjį kvietimą ir gyventi linksmai bei laimingai!