69
„Tėve, kaip patarei, juokiuosi iš savo vargų, nepamiršdamas, kad pasiduoti nevalia, ir tuo metu jaučiuosi daug linksmesnis.
Kita vertus, kai sukvailiojęs nuliūstu, man pradeda atrodyti, jog išklystu iš kelio.“
Dalykinė rodyklė
Šis punktas kitomis kalbomis
Dokumentas atspausdintas https://escriva.org/lt/surco/69/ (2025-11-22)