Mane privertė susimąstyti šiurkštus, bet teisingas Dievo vyro sakinys, stebint anos žmogystos išpuikimą: „Jis dėvi tą patį kailį, kaip ir velnias, būtent puikybę.“

Kaip kontrastas mano sielą apėmė nuoširdus troškimas apsivilkti dorybe, skelbiama Jėzaus Kristaus: Quia mitis sum et humilis corde – Esu romus ir nuolankios širdies – ir patraukusia Švenčiausiosios Trejybės žvilgsnį į Jo bei mūsų Motiną: nuolankumu, pažinimu ir jutimu, jog mes esame niekas.