Man neatrodo krikščioniška ta brolybė, kuria didžiuojasi tave perspėjantis draugas: „Išgirdau apie tave tokį ar kitokį barbarišką šmeižtą; nepasitikėk nė vienu žmogumi savo artumoje…“

Man ji neatrodo krikščioniška, nes šiam broliui trūksta tauraus sprendimo, idant jis pirmiau nutildytų šmeižiką, o paskui jau atvirai pasakytų tau jo vardą.

Stokodamas charakterio, įgalinančio reikalauti iš savęs tokio elgesio, šis brolis užtraukia tau pavojų gyvenime likti vienam, versdamas visais nepasitikėti ir visiems šykštėti meilės.