Užslinko juodi nenoro, nusivylimo debesys. Prapliupo liūdesio liūtys, užklupusios tave aiškiu jausmu, jog tu supančiotas. Galiausiai tavęs tyko nuosmukiai, kylantys dėl daugiau ar mažiau objektyvių priežasčių: šitiek metų kovos…, ir vis tiek tebesi atsilikęs, toli.

Visa tai neišvengiama, ir Dievas turi tai omenyje; norėdami pasiekti gaudium cum pace – tikrą ramybę ir džiaugsmą, prie įsitikinimo, jog mes – Dievo vaikai, pripildančio mus optimizmo, turime pridėti savo asmeniško silpnumo pripažinimą.