Dievo vaikų kelias tave gąsdino, nes Viešpaties vardu buvai raginamas vykdyti pareigą, atsižadėti savęs, išeiti iš dramblio kaulo bokšto. Tu išsisukai…, ir prisipažinsiu, jog manęs nė kiek nestebina tave slegianti našta, nes dėl kompleksų ir iškraipymų, saldžiažodžiavimo ir skrupulų likai nenaudingas.

Nepyk, jei pasakysiu, jog elgeisi ne taip tiesiai – tarsi būtum blogesnis ar žemesnis, – kaip pagedę žmonės, drąsūs blogio šaukliai.

Surge et ambula! – Kelkis ir eik, pasiryžk, tu vis dar gali atsikratyti šios nelemtos naštos, iš Dievo malonės klausydamasis, ko Jis prašo, ir ypač aiškiai bei mielai atsiliepdamas!