To krašto, tokio atskirto nuo Dievo, tokio sutrikusio, žmonės tau priminė Mokytojo žodžius: „Tarsi avys be piemens.“

Ir jautei, kad tavo širdis irgi prisipildo užuojautos… Ryžkis čia pat, kur esąs, atiduoti gyvybę visiško sudeginimo aukoje už visus.