Atrodo, tarsi „dvasia“ slopsta, menksta, kol lieka vienas taškelis… O kūnas didėja, tampa milžiniškas, kol pagaliau įsiviešpatauja. Tarsi tau šventasis Paulius rašė: „Tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitus mokydamas, pats nepasidaryčiau atmestinas.“